Norint pakeisti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pagrindinį nuomininką reikia kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, ir pateikti dokumentus:

1. prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pagrindinio nuomininko keitimo;
2. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą metinę (už kalendorinius metus) gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją arba rašytinį sutikimą, kad šiuos duomenis teisės aktų nustatyta tvarka gali surasti įmonės darbuotojas teisei į paramą būstui išsinuomoti nustatyti (išskyrus Savivaldybės būsto nuomininkus);
3. deklaravimo įstaigos pažymą apie deklaruotą (registracijos) gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį arba rašytinį sutikimą, kad šiuos duomenis Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje gali surasti įmonės darbuotojas;
4. visų pareiškėjo šeimos narių valstybės įmonės Registrų centro  pažymas apie nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje turimą (turėtą) nekilnojamąjį turtą arba rašytinį sutikimą, kad šiuos duomenis valstybės įmonės Registrų centro informacinėje sistemoje gali surasti įmonės darbuotojas (išskyrus Savivaldybės būsto nuomininkus);
5. notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų ir savivaldybių seniūnijų seniūnų, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, patvirtintą pilnamečių šeimos narių susitarimą dėl pagrindinio nuomininko skyrimo;
6. asmens (šeimos atveju – visų pilnamečių šeimos narių) rašytinį sutikimą gauti informaciją apie turimus indėlius ir gautas paskolas bankuose, kitose finansų įstaigose, duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro apie turimą ar turėtą turtą, informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus, jei jis nebuvo pateiktas (išskyrus Savivaldybės būsto nuomininkus);
7. giminystės ryšį su pagrindiniu būsto nuomininku įrodančius dokumentus;
8. visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas;
9. pažymas iš komunalines ir kitas susijusias paslaugas (jeigu jos teikiamos) teikiančių įmonių ir/ar organizacijų apie sumokėtus mokesčius už suteiktas būsto komunalines ir kitas susijusias paslaugas (UAB „Ignitis“ (elektros energijos ir dujų tiekimas), adresu Viršuliškių skg. 34, UAB „Vilniaus vandenys“, adresu Spaudos g. 8, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, adresu Spaudos g. 6-1, namą administruojanti įmonė);
10. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto išnuomojimo pagrindą (orderis, sprendimas, įsakymas ir t. t.).

Atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių:

1) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 46 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos;

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 91 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių;

3) keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 26 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių.

Pagrindinis būsto nuomininkas gali būti keičiamas nurodytais atvejais:

1. Mirus pagrindiniam būsto nuomininkui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.

2. Išvykus pagrindiniam būsto nuomininkui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.609 straipsnio 3 dalyje (toliau – CK) nustatyta, kad „kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos“. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokesti ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.). Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 str. 2 d. numatytais atvejais (išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems- visą tardymo ir teismo laiką). Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 3 d.), o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.).

3. Šeimos narių tarpusavio susitarimu.

PRAŠYMAS DĖL PAGRINDINIO BŪSTO NUOMININKO KEITIMO

<Daugiau papildomos informacijos galite rasti ir skiltyje Dažniausiai užduodami klausimai>