Nuo karo Ukrainoje pradžios vilniečiai apgyvendino daugiau nei 5 tūkst. ukrainiečių

Balandžio mėnesį baigėsi kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą mokėjimas, trukęs nuo 2022 metų balandžio. Per šį laikotarpį, savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis, vilniečiai buvo suteikę prieglobstį daugiau nei 5 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Kompensacijas už ukrainiečių apgyvendinimą gavo gyventojai, verslas ir nevyriausybinės organizacijos, kurie savo būstuose ar kitose patalpose buvo neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi nuo karo Ukrainoje pabėgusius gyventojus.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“, besirūpinusios kompensacijų išmokėjimu Vilniuje, direktorė Rosita Žibelienė skaičiuoja, kad iš viso kompensacijas Vilniuje per šiuos dvejus metus gavo 2 031 vilnietis, kurie suteikė prieglobstį 5 785 ukrainiečiams. Vidutiniškai viename būste gyveno apie 4 pabėgėlius.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausė nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį buvo mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.

„Didžiausios pagalbos pabėgėliams reikėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje. Tuo metu tiek vilniečiai, tiek įvairios institucijos, verslai reagavo ir susitelkė itin greitai, o Vilniuje apgyvendinimas buvo suteiktas didžiausiam skaičiui ukrainiečių. 2023 m. apgyvendintų ukrainiečių jau buvo gerokai mažiau – tikėtina, kad dalis jų ėmė gyventi savarankiškai: susirado darbus, išsinuomojo būstus rinkoje, taip pat ėmė naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija“, – sako R. Žibelienė.

Ji pastebi, kad 2022 metais būsto nuomos kompensacijas gavo 498 ukrainiečių šeimos, o 2023 metais šis skaičius išaugo iki 1 804 šeimų.

Ukrainiečius priėmė gyventojai, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos

Prieglobstį ukrainiečiams Vilniuje aktyviausiai suteikė gyventojai, tačiau itin daug jų apgyvendino ir įmonės, ypač AB „Litgrid“ ir VšĮ „Bazilijonų ukrainiečiai“. Šioms įmonėms buvo išmokėtos didžiausios kompensacijos – AB „Litgrid“ gavo 112,3 tūkst. Eur, o VšĮ „Bazilijonų ukrainiečiai“ – 106,7 tūkst. Eur. Iš viso 2022–2024 metais vilniečiams buvo išmokėta kompensacijų už 3 945 052 Eur.

„Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų komandos žmonės surėmė pečius tam, kad atrastų būdų padėti prieglobsčio Lietuvoje ieškantiems ukrainiečiams. Tai įvairiomis priemonėmis darome ne tik kaip įmonė, bet ir individualiai. Nuoširdžiai didžiuojuosi kolegų vieningu vertybiniu požiūriu ir susitelkimu veikti“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Ukrainiečius priėmusių nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia, kad kompensacijos, ypač mažesnėms bendruomenėms, buvo labai vertingos.

VšĮ „Bazilijonų ukrainiečiai“ atstovės Ingos Tarakavičiūtės teigimu, Bazilijonų vienuolyno piligrimų namų, kuriuose buvo apgyvendinti 107 pabėgėliai, išlaikymas – ne iš pigiausių. Nepaisant to, buvo būtina padėti, suremti pečius ir teikti įvairią pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. To ėmėsi ne viena organizacija. 

Brolija „Kolumbo riteriai“ drauge su Vilniaus arkivyskupija organizavo ukrainiečių apgyvendinimą piligrimų namuose, o pirmasis traumai jautrus kompleksinės pagalbos ir kompetencijų centras „Galileo centras“ tarpininkavo tvarkant dokumentus dėl kompensacijų.

„Dabar ši ukrainiečių bendruomenė yra įkūrusi vaikų socialinės priežiūros dienos centrą, kuriame rūpinasi ne tik savo, bet ir vilniečių vaikais. Taip pat bendruomenė šiuo metu kuria ir kitą verslą – pradeda gaminti maistą išvažiuojamosioms šventėms. Mūsų priimti ukrainiečiai labai darbštūs, savarankiški ir norėjo kuo greičiau save išsilaikyti patys“, – apie dabartinį pabėgėlių gyvenimą Lietuvoje pasakojo I. Tarakavičiūtė.