Socialinis būstas – būstas, skirtas mažas pajamas gaunantiems bei neturintiems kur gyventi socialiai pažeidžiamiems arba nukentėjusiems nuo įvairių nelaimių asmenims.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką, asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.
Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.
Informacija jau gyvenantiems socialiniame būste
Kas turi teisę nuomotis socialinį būstą?
- asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto,
- arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.,
- arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius. Lentelėje jos nurodytos pirmuose stulpeliuose „Pajamos“ ir „Turtas“):
|
Asmenų skaičius |
Pajamos, Eur |
Turtas, Eur |
Su 35 proc. pajamos, Eur |
Su 35 proc. turtas, Eur |
Su 50 proc. pajamos, Eur |
Su 50 proc. turtas, Eur |
|
1 |
10 166 |
20 553 |
13 724 |
27 747 |
15 249 |
30 830 |
|
2-3 |
20 111 |
37 128 |
27 150 |
50 123 |
30 167 |
55 692 |
|
4 |
22 984 |
66 300 |
31 028 |
89 505 |
34 476 |
99 450 |
|
5 |
28 730 |
82 875 |
38 786 |
111 881 |
43 095 |
124 313 |
|
6 |
34 476 |
99 450 |
46 543 |
134 258 |
51 714 |
149 175 |
|
7 |
40 222 |
116 025 |
54 300 |
156 634 |
60 333 |
174 038 |
|
8 |
45 968 |
132 600 |
62 057 |
179 010 |
68 952 |
198 900 |
|
9 |
51 714 |
149 175 |
69 814 |
201 386 |
77 571 |
223 763 |
|
10 |
57 460 |
165 750 |
77 571 |
223 763 |
86 190 |
248 625 |
Kai nuomininkai jau gyvena socialiniame būste, teisę jį nuomotis turi, kai jų pajamos ir turtas viršija ne daugiau, kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo yra neįgalusis; šeimoje yra neįgaliųjų; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Jau gyvenantys socialiniame būste nuomininkai turi teisę į būsto pagerinimą, jei:
- jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- asmuo ar jo šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam ar jo šeimai turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas.
Socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais nutraukiama, jeigu:
- jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
- jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo yra neįgalusis; šeimoje yra neįgaliųjų; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
- pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių – iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
- jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo;
- socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.
Jei nuomininkui prireikia ilgam laikui išvykti
Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais:
- išvykusiems gydytis – visą gydymosi laiką;
- išvykusiems mokytis – visą mokymosi, studijų laiką;
- išvykusiems į ilgalaikę komandiruotę į užsienį – visą komandiruotės laiką;
- išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų – visą šių pareigų ėjimo laiką;
- vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką;
- pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete – įstatymų nustatytą tarnybos laiką;
- suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką.
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta. Taip pat laikinai išvykusiojo reikalavimu teismas gali pripažinti jam teises į išsinuomotą būstą, jei bus nustatyta, kad nustatytą laiką jis praleido dėl svarbių priežasčių.
Jei deklaruotas turtas ir pajamos viršija nustatytus dydžius
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Tokiu atveju su gyventojais sudaroma nauja terminuota Savivaldybės būsto nuomos sutartis.
Su asmenimis, auginančiais tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); neįgaliaisiais (arba šeimomis, kuriose yra neįgaliųjų); pensininkais; asmenimis, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, gali būti sudaroma Savivaldybės būsto nuomos sutartis su sąlyga, kad ši sutartis galioja iki tol, kol su gyventojais yra sudaroma socialinio būsto nuomos sutartis arba iki tol, kol jie atitinka aukščiau išvardintas sąlygas.
Paaiškinimai
Naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Socialinis būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos bei savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/duk, https://www.vmb.lt/atviri-duomenys/, tel. +370 5 277 9090, tel. 19118, info@vmb.lt
