Socialinis būstas visuomenės nariams vis dar kelia neigiamas asociacijas, tačiau svarbu suprasti, kad realybė – visiškai kitokia. Jame gyvena žmonės, kuriuos gyvenimo sunkumai užklupo netikėtai, o laikina pagalba tapo galimybe išsaugoti orų gyvenimą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, siekdama keisti nusistovėjusius stereotipus, įgyvendino socialinę kampaniją „(Ne)svetimas kaimynas“, kurioje – susimąstyti priverčiančios socialinio būsto gyventojų istorijos iš pirmų lūpų.
„Deja, bet dalis visuomenės narių vis dar galvoja, kad socialiniuose būstuose gyvena tik nedirbantys ar atsakomybės vengiantys žmonės. Tai patvirtina ir gyventojų nuomonės apklausa, įmonės užsakymu atlikta visoje Lietuvoje – nors neigiamų asociacijų mastas pamažu mažėja, vis tik, jos išlieka stiprios. Pavyzdžiui, socialinis būstas dažniausiai siejamas su finansiniais sunkumais, o tokios asociacijos kaip „asocialus asmuo“ ar „nenoras dirbti“, nyksta pakankamai lėtai. Tai tik dar kartą patvirtina, kad norint keisti visuomenės narių požiūrį, reikia dirbti nuosekliai“, – sako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.
Pasak jos, svarbu suprasti ir tai, kad tikėtis, jog žmonių požiūris į socialiniame būste gyvenančius žmones kardinaliai pasikeis per trumpą laiką būtų naivu. Tam tikri įsitikinimai, plačiai paplitę visuomenėje, formavosi ne vieną dešimtmetį, tad juos keisti galima tik palaipsniui. Būtent dėl šios priežasties pagrindiniu socialinės kampanijos „(Ne)svetimas kaimynas“ akcentu tapo sprendimas suteikti balsą patiems socialinio būsto gyventojams, o ne kalbėti apie juos iš šalies. Ši kampanija socialiniuose tinkluose bei viešojoje erdvėje pasiekė 2,78 mln. auditoriją.
Kai kalba tie, apie kuriuos dažniausiai kalbame be jų
Dar pavasarį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iniciatyva, komunikacijos agentūra „Idea prima“ Lietuvoje atliko gyventojų nuomonės apklausą. Rezultatai parodė – labiausiai paplitęs įsitikinimas, jog socialiniuose būstuose gyvena žmonės, turintys finansinių sunkumų, gaunantys mažas pajamas. Taip galvoja 35 proc. apklaustųjų. Daliai jų visuomenės socialinio būsto gyventojas asocijuojasi su vargšu, kuriam reikia pagalbos bei tingėjimu, nenoriu dirbti, bedarbyste – atitinkamai 10 proc. ir 9 proc. respondentų.
Vis dėlto, realybė yra kiek kitokia. Kampanijos „(Ne)svetimas kaimynas“ herojais tapę socialinio būsto gyventojai vaizdo įrašuose dalijasi savo asmenine patirtimi: vieniems pagalbos prireikė po nelaimingų atsitikimų, kitiems – dėl prastos sveikatos būklės tai tapo vienintele galimybe gyventi savarankiškai ir, svarbiausia, oriai.
Pavyzdžiui, klausos negalią turinčios socialinio būsto gyventojos Viktorijos pasakojimas liudija, kad negalia netrukdo gyventi pilnavertiško gyvenimo, o socialinis būstas suteikia galimybę siekti svajonių – gyventi savarankiškai ir taip tik dar labiau stiprinti pasitikėjimą savimi.
Iš viso kampanijos metu visuomenei buvo pristatytos 5 realios žmonių, gyvenančių socialiniame būste, istorijos, kurias padėjo įgarsinti knygų autorė, nuomonės formuotoja Rimantė Kulvinskytė. Visas istorijas peržiūrėti galima „Vilniaus miesto būstas“ Youtube kanale.
Realias istorijas vilniečiai taip pat galėjo išgirsti ir pakėlę ragelį – specialią instaliaciją, veikusią Katedros aikštėje. Čia buvo galima išklausyti tris įgarsintas istorijas. Žmonių reakcijos buvo filmuojamos, o iš užfiksuotų akimirkų sukurtas vaizdo klipas, kuris tapo dar viena priemone, padėjusia jautriai papasakoti tikras socialiniame būste gyvenančių žmonių istorijas.
Pasitelkiant apklausos duomenis, visą rugsėjo mėn. sostinėje buvo pristatoma plakatų serija, sukurta pasitelkiant dirbtinį intelektą. Juose buvo vaizduojamas „mitinis“ socialinio būsto gyventojas kartu su tikro žmogaus fotografija.
Visuomenės požiūris keičiasi iš lėto
2025 m. pabaigoje atlikus įmonės žinomumo tyrimą paaiškėjo, kad gyventojų požiūris į socialinį būstą išlieka nevienalytis: nors didėja gyventojų informuotumas apie socialinių būstų buvimą kaimynystėje ir teigiamas jų vertinimas, socialinio būsto samprata visuomenėje vis dar dažnai grindžiama stereotipais.
Vilniaus miesto gyventojai sąvoką „socialinis būstas“ pirmiausia sieja su būstu socialiai pažeidžiamiems ir sunkumų patiriantiems asmenims. Dalis respondentų socialinį būstą sieja su priklausomybių turinčiais, socialinės rizikos asmenimis ar kitomis neigiamomis asociacijomis.
Reikšmingai padidėjo Vilniaus miesto gyventojų dalis, teigianti tikrai arba greičiausiai žinanti, kad jų kaimynystėje yra socialinių būstų. Taip pat išaugo ir gyventojų dalis, kurie teigiamai vertintų naujų socialinių būstų atsiradimą savo name ar laiptinėje.
Svarbu paminėti ir tai, kad gyventojų nuomonės apklausa buvo vykdoma visos Lietuvos mastu, o įmonės žinomumo tyrimas bei socialinė akcija „(Ne)svetimas kaimynas“ – tik Vilniuje, tad poveikis rezultatams galėjo būti ribotas. Dėl šios priežasties galima daryti prielaidą, jog iniciatyvos, įgyvendinamos lokaliu mastu, negali turėti reikšmingos įtakos visuomenės nuomonės pasikeitimams visoje šalyje. Vis dėl to tikimasi, kad ateityje panašios socialinės akcijos galėtų būti organizuojamos ir kitose šalies savivaldybėse, tokiu būdu pasiekiant didesnę visuomenės dalį bei keičiant požiūrį į socialinio būsto gyventojus.
„Įgyvendinti socialinę kampaniją pradėjome su aiškiu, bet tuo pačiu ir sudėtingu tikslu – siekėme pakeisti visuomenės narių požiūrį į socialinio būsto gyventojus. Ne vienus metus dirbdami su socialiai jautrių asmenų grupe, suprantame, kad klišės, susijusios su šia tema, yra įsigalėjusios, dažnu atveju grindžiamos ne asmenine patirtimi, o priešingai – išankstinėmis nuostatomis. Mūsų lūkestis nebuvo jas pakeisti kardinaliai, neigiamą požiūrį keisti siekiame pamažu. Dėl šios priežasties sąmoningai pasirinkome kalbėti ne apie socialinio būsto gyventojus, o suteikėme galimybę kalbėti jiems patiems“, – pažymi R. Žibelienė.
Pasak SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorės, kampanija pasiekė plačią auditoriją, o socialinio būsto tema tapo labiau matoma ir viešojoje erdvėje. Tačiau ji tik dar kartą įrodė, kad vienkartinė kampanija negali iš pagrindų pakeisti jau ne vieną dešimtmetį visuomenėje nusistovėjusių nuostatų. Tai – tik nuoseklaus darbo pradžia.
