Lietuva gyvena vieną ilgiausių laisvės, saugumo ir ekonominio augimo laikotarpių savo istorijoje, priklauso stipriausioms tarptautinėms sąjungoms – NATO ir Europos Sąjungai, kurios užtikrina svarbias saugumo garantijas. Vis dėlto istorija ir įvykiai pasaulyje primena, kad saugumas nėra savaime suprantamas dalykas – jis turi būti nuolat palaikomas, stiprinamas ir paremtas ne tik valstybės institucijų, bet ir kiekvieno gyventojo atsakomybe. Net ir būdami saugioje aplinkoje, turime suprasti, kad krizės, ekstremalios situacijos ar netikėti sutrikimai gali įvykti bet kada. 

Todėl kiekvienam gyventojui svarbu būti pasirengusiam pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu pirmosiomis krizės valandomis ar dienomis, kol bus atkurtos įprastos paslaugos ar suteikta reikiama pagalba. Šis pasirengimas apima ne tik žinojimą, kaip elgtis, bet ir praktinius veiksmus – nuo informacijos sekimo iki būtiniausių atsargų turėjimo. 

Nors dažnai manoma, kad ekstremalios situacijos yra retos ir mažai tikėtinos, realybėje jos gali būti labai įvairios. Tai gali būti stiprios audros, elektros ar vandens tiekimo sutrikimai, gaisrai, pavojingų medžiagų avarijos, kibernetiniai incidentai ar net platesnės saugumo grėsmės. Tokių įvykių metu gali sutrikti ryšys, neveikti parduotuvės, bankomatai ar kitos įprastos paslaugos. Būtent todėl svarbu iš anksto pasirūpinti tuo, kas leistų bent kelias pirmąsias dienas išlikti savarankiškiems. 

Vienas svarbiausių pasirengimo žingsnių – būtiniausių atsargų kaupimas namuose. Rekomenduojama turėti geriamojo vandens ir maisto bent trims paroms. Taip pat naudinga pasirūpinti žibintuvėliais, atsarginėmis baterijomis, išoriniais telefono įkrovikliais, radijo imtuvu, pirmosios pagalbos rinkiniu, reguliariai vartojamais vaistais bei grynaisiais pinigais. Krizės metu šie iš pirmo žvilgsnio paprasti daiktai gali tapti itin svarbūs, jei laikinai nutrūktų elektros tiekimas ar neveiktų elektroninės paslaugos. 

Ne mažiau svarbu turėti iš anksto paruoštą išvykimo krepšį. Jame turėtų būti svarbiausi dokumentai, vanduo, maistas, pirmosios pagalbos priemonės, būtiniausi drabužiai, telefono įkrovimo priemonės ir kiti daiktai, kurių gali prireikti, jei tektų skubiai palikti namus. Išvykimo krepšys padeda sutaupyti brangaus laiko ir išvengti streso situacijose, kai sprendimus tenka priimti labai greitai. 

Svarbu nepamiršti, kad pasirengimas prasideda ne nuo daiktų, o nuo plano. Rekomenduojama su šeimos nariais aptarti veiksmus įvairių situacijų atveju: kur susitikti, jei nutrūktų ryšys, kaip susisiekti vieniems su kitais, kas pasirūpintų vaikais, vyresnio amžiaus artimaisiais ar augintiniais. Taip pat verta iš anksto žinoti, kur netoli namų ar darbo vietos yra artimiausios priedangos bei kolektyvinės apsaugos statiniai. 

Svarbi pasirengimo dalis yra ir gebėjimas atsirinkti patikimą informaciją. Krizių metu ypač sparčiai plinta gandai ir dezinformacija, kurie gali kelti nereikalingą paniką. Todėl rekomenduojama informaciją sekti tik oficialiuose valstybės institucijų, savivaldybių ir specialiųjų tarnybų informacijos kanaluose. Gavus perspėjimą ar išgirdus sirenas, svarbu išlikti ramiems, įsijungti radiją, televiziją ar kitus oficialius informacijos šaltinius ir vadovautis pateikiamais nurodymais. 

Pasirengimas svarbus ne tik individualiai, bet ir bendruomenės lygmeniu. Krizių metu itin reikšminga tampa kaimynų pagalba, bendradarbiavimas ir tarpusavio ryšiai. Rekomenduojama pažinti savo kaimynus, turėti jų kontaktus ir iš anksto aptarti, kaip būtų galima padėti vieni kitiems nelaimės atveju. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia bei tiems, kuriems gali prireikti papildomos pagalbos. 

Svarbu suprasti, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ar nerimo ženklas. Priešingai – tai atsakingas požiūris į savo ir artimųjų saugumą. Kuo daugiau pasiruošiama iš anksto, tuo mažiau chaoso ir neapibrėžtumo tenka patirti krizės metu. Net ir paprasti veiksmai, atlikti šiandien, gali padėti išsaugoti saugumą ir ramybę tuomet, kai jų labiausiai reikės.