Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis. Pateikę kortelę kasoje, gyventojai gauna tikslią informaciją apie savo nuomojamo savivaldybės ar socialinio būsto sąskaitą ir gali ją apmokėti pasirinktu būdu – grynaisiais ar banko kortele.
Pasitikrinti ir apmokėti būsto nuomos sąskaitą galima „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose. „Maximos“ kasose ir „Perlo“ terminaluose kortelę reikia paduoti kasininkei, o savitarnos kasose – perbraukti per kortelių skaitytuvą. Sąskaitą apmokėti galima ir „Perlas Go“ arba „Viena sąskaita“ programėlėse išmaniajame telefone.
Tai reiškia, kad sąskaitos dar nepateiktos įmokų surinkinėjams. Sąskaitas galima matyti po einamojo mėnesio 15-os kalendorinės dienos.
Jei norite gauti elektroninę sąskaitą, el. paštu info@vmb.lt atsiųskite laisvos formos prašymą, kuriame nurodykite savo el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą.
Užsisakyti elektroninę sąskaitą galima ir paskambinus tel. nr. +370 5 277 9090.
Kviečiame nedelsiant kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kad būtų galima rasti tinkamiausią sprendimą. Taip pat – rašyti prašymą dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo.
Sąskaitas už komunalines paslaugas apmoka buto nuomininkai. Jeigu remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jį, bendrojo naudojimo patalpose atlieka pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Įmonė taip pat apmoka ir kaupiamąsias išlaidas. Jei gyventojas savarankiškai atlieka remontą arba remontą tenka atlikti dėl gyventojo padarytos žalos, išlaidas apmoka nuomininkas.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/mokesciai-uz-busta/
Socialinio būsto išsipirkti negalima. Privatizuoti galima tik savivaldybės būstą.
Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str. 2 dalimi;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika;
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu.
Išsinuomoti socialinį būstą gali Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Norėdami išdeklaruoti bute negyvenantį asmenį, turite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad asmuo negyvena būste (būsto patikrinimo aktai, pažymos, teismo sprendimai ir kt.).
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/gyvenamosios-vietos-deklaravimas-buste/
Mirus pagrindiniam buto nuomininkui ir nesant kitų patalpose deklaruotų bei faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį.
Taip pat – parašyti prašymą dėl patalpų grąžinimo ir, susitarus su įmonės specialistu, perduoti atlaisvintas patalpas bei raktus.
Jeigu mirusiojo šeimos nariai yra deklaruoti bei toliau gyvena nuomojamame būste ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – būste jie gali gyventi ir toliau. Tačiau tokiu atveju reikia kreiptis į įmonę dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/pagrindinio-busto-nuomininko-keitimas/
Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nuo išvykimo dienos, laikoma nutraukta. Teisė į išsinuomotą būstą paliekama tik tam tikrais atvejais.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/pagrindinio-busto-nuomininko-keitimas/
Iškilus grėsmei žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir, priklausomai nuo aplinkybių, kvieskite policiją, greitąją pagalbą ar ugniagesius.
Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Užregistruoti įvykusią avariją galima ir tel. nr. +370 800 10880. Likvidavus avariją, apie tai turite nedelsiant informuoti Vilniaus miesto klientų aptarnavimo centrą tel. nr. 19118. Sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuos vandens skaitiklį.
Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių. Jei Jums to padaryti nepavyksta, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją arba informuokite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tel. nr. +370 5 277 9090 ar el. paštu info@vmb.lt.
Jei sutriko elektros energijos tiekimas daugiabutyje, kreipkitės į daugiabučio elektros ūkio prižiūrėtoją – asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą arba į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. galite pranešti AB ESO, tel. nr. +370 660 01 852 (klientų aptarnavimas), tel. nr. 1852 (elektros tiekimo sutrikimai), tel. nr. 1804 (dujų avarinė tarnyba) arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Pastebėję sutrikimus vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu. Dėl to rekomenduojama kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tel. nr. +370 5 277 9090, el. paštu info@vmb.lt arba į asmenis, turinčius Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus atestatus, suteikiančius teisę vykdyti elektros įrenginių priežiūrą.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/nuomojamo-busto-prieziura/
Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Prašymai suteikti paramą būstui įsigyti gali būti teikiami tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų šioms subsidijoms mokėti ir pakvietus asmenis teikti prašymus.
Anksčiau galiojusi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcija numatė, kad asmenys, kuriems nepakako lėšų, buvo įrašomi į Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, sąrašą. Ministerijai skyrus lėšas paramai būstui įsigyti, lėšos būdavo skiriamos eilės tvarka sąraše esantiems asmenims. Eilė buvo sudaroma bendrai visos Lietuvos mastu.
Šiuo metu galiojantis Įstatymas šios galimybės nenumato, todėl asmenys, kuriems nepakako lėšų skirti paramą, pakartotinai prašymus gali teikti tik skyrus valstybės biudžeto lėšas pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti formuoti ir Ministerijai savo interneto svetainėje paskelbus kvietimą teikti prašymus. Vadovaujantis šia, naujos redakcijos, nuostata, buvo nagrinėjami šio kvietimo metu pateikti prašymai.
Paramą būstui įsigyti gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Įregistruoti santuoką galima tiesiogiai kreipiantis į metrikacijos skyrių arba prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos.
Norėdami pratęsti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimą, po Naujųjų metų turite pateikti naują prašymą ir visus kitus dokumentus, patvirtinančius teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Būtina pateikti ir metinę šeimos turto deklaraciją (forma FR0001). Nepateikus metinės šeimos turto deklaracijos, prašymas dėl kompensacijos nagrinėjamas nebus.
Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE. Kompensacija negali viršyti ir nuomos mokesčio dydžio.
Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dalį, kurią, savo lėšomis, apmoka asmuo ar šeima, ji negali viršyti 1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) dydžio šeimai.
Šis skaičiavimas negalioja nedirbantiems ir besimokantiems asmenis iki 24-ių metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį. Šiems asmenims nuomos kompensacija negali viršyti 0,5 VRP dydžio.
Pareiškėjui nuomojamo buto adresu arba jo nurodytu el. paštu yra išsiunčiamas pranešimas, kuriuo patvirtinamas kompensacijos skyrimas / neskyrimas bei nurodoma skiriama kompensacijos suma ir laikotarpis, už kurį skirta kompensacija.
Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir yra pervedama nuomininkui ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Kompensacija, nuomininkui pateikus rašytinį prašymą, tiesiogiai gali būti pervedama ir nuomotojui.
Kompensacija skiriama nuo pateikto prašymo dienos bei skaičiuojama už atitinkamą išnuomotų dienų skaičių.
Taip, užsieniečiai gali gauti būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
Būsto nuomos kompensaciją gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje*.
*leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 5-6 punktus nepatenka į LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo sritį, taigi, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nepriklauso.
Taip, kompensaciją galima gauti ir į sąskaitą, atidarytą ne lietuviškame banke.
Tokiu atveju reikia užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius BP-6 formoje nurodytas pajamas – pavyzdžiui, pažymas apie gautus vaiko pinigus, vienkartines išmokas ir t. t. Dėl tokių pažymų turėtumėte kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas.
Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnis.
Įstatymas draudžia parduoti socialinį būstą, išskyrus žemiau nurodytus atvejus:
- Už lengvatinę kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
- kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
- kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
- atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
2. Už rinkos kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
- kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
- būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
- gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
- būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
- savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
3. Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.
Teisę išsipirkti / privatizuoti nuomojamą būstą turi bet kuris asmuo, kuris yra įrašytas į būsto nuomos sutartį ir yra išgyvenęs būste ne trumpiau nei 5-erius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo.
Norint privatizuoti nuomojamą būstą, reikia pateikti Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (įrašytų į nuomos sutartį, kaip bute turinčių teisę gyventi) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Jeigu nuomos sutartyje nėra įrašyti bute turintys teisę gyventi asmenys, reikia pateikti bute deklaruotų asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3-us metus, pratęsdami sutartį. Tačiau jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) norės pretenduoti į 50 proc. nuomos mokesčio sumažinimą, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma – FR0001) už praėjusius kalendorinius metus, galės teikti kasmet, nes nuolaida galioja tik 1-erius metus.
Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis arba rinkos kainomis.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/esu-klientas/noriu-isigyti-nuomojama-savivaldybes-busta/
Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, pateikti prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo įmonės internetinėje savitarnos svetainėje, el. paštu info@vmb.lt arba nuvykę į Vilniaus miesto savivaldybę, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.
Atkreipiame dėmesį, kad pasirašius gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį, nuompinigių likutis grąžinamas tik tuo atveju, jeigu būstas perkamas rinkos kainomis, pateikiant prašymą aukščiau nurodytais būdais, dėl nuompinigių likučio grąžinimo.
Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu. Norėdami privatizuoti savo nuomojamą savivaldybės būstą, turėtumėte sumokėti pradinį įnašą (250 Eur) ir pateikti prašymą įsigyti būstą.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/savivaldybes-busto-isigijimas/.
Kai sumokėsite pradinį įnašą ir pateiksite įmonei prašymą su visais reikalingais dokumentais, įmonė organizuos jūsų nuomojamo savivaldybės būsto vertinimą.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis:
- Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
- Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito davėjas, kuris tuo tikslu iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pateikia savivaldybės administracijai mokėjimo garantiją, savivaldybės administracija savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito davėjui užtikrinti kredito davėjui įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės administracija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per 5-erius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą.
Svarbu pabrėžti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas. Būsto pagerinimu gali būti laikomi tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja jo techninės savybės, konkretus būstas tampa iš esmės vertingesnis.
Jeigu buvo atlikti būsto vertę pakeitę / padidinę, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus atvejus, kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui – tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama).
Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas, bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y. sutartis dėl darbų atlikimo, sąskaitas-faktūras, pinigų mokėjimą įrodančius dokumentus.
Negalią turintiems asmenims nuolaidos netaikomos, tačiau jie gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti. Tokiu atveju bus atsižvelgta į jų turimą negalią.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/subsidija-bustui-isigyti/
Pirkėjas turi sumokėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pradinį įnašą (250 Eur) už prašomą pirkti Savivaldybės turtą. Sąskaita apmokėjimui: LT90 7300 0100 0055 7932.
Pradinis įnašas negrąžinamas ir naudojamas Vykdytojo išlaidoms, susijusioms su Savivaldybės turto parengimu parduoti pagal Įstatymo 25 straipsnį. Pradinis įnašas, papildomai pateikus prašymą, grąžinamas tik tais atvejais, kai nėra teisinio pagrindo įsigyti prašomą parduoti turtą.
Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą teisę turi nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5-erius metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas, kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai atlikti gali tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai).
Teikiant prašymą įsigyti būstą, privalėsite pateikti bute nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Savivaldybės būsto nuomos mokestį susimažinti galima. Savivaldybės būstų (ne socialinių būstų) gyventojai gali pasinaudoti dviejų rūšių būsto nuomos mokesčio lengvatomis arba kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/paslaugos/savivaldybes-busto-nuoma/
Savivaldybės būsto nuomos sutartį perrašyti į socialinio būsto nuomos sutartį galima tokiu atveju, jeigu pajamos ir turtas atitinka nustatytus dydžius.
Daugiau informacijos: https://www.vmb.lt/paslaugos/savivaldybes-busto-nuoma/
Galima pateikti prašymą dėl galimybės persikelti į mažesnį butą ar kitą rajoną. Toks prašymas bus svarstomas.
Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d. prie socialinio būsto fondo nėra priskiriami būstai su bendrojo naudojimo patalpomis.
- prisijungus prie SĮ „Vilniaus miesto būstas“ interneto svetainės vmb.lt savitarnos ir užpildžius pasirinktos formos prašymą;
- atsiuntus prašymą el. paštu info@vmb.lt;
- apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius ir pateikus prašymą;
- atsiuntus prašymą paštu, adresu Naugarduko g. 98, LT-03160, Vilnius.
Kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas privalo gyventojai:
- gaunantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
- besinuomojantys socialinį būstą;
- besinuomojantys savivaldybės būstą, norintys gauti nuomos mokesčio lengvatą;
- pateikę prašymus išsinuomoti būstą ne eilės tvarka;
- laukiantys socialinio būsto Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būto nuomą, sąraše.
Reikia užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (prašymo forma – FR0001) formą:
- arba gyventojo (pildo asmuo be šeimos),
- arba šeimos (pildo tėvai, turintys mažamečių vaikų).
Taip pat – šios formos priedus ir juos pateikti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iki gegužės 1 d.
Užpildyti formą FR0001 galima prisijungus prie EDS VMI sistemos arba gyvai, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (prieš tai būtina iš anksto rezervuoti vizito laiką).
