DUK

Norėdami išsinuomoti socialinį būstą, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą įrašyti Jus (Jūsų šeimą) į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Kartu su prašymu turite pateikti įrašymui į eilę reikalingus dokumentus:

• prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas;
• informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytą šeimos sąvoką);
• Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Įstatymas), Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į sąrašus įrašytiems asmenims pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti. Socialinis būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką, sulaukus sąraše eilės.
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

• duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
• nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas ir deklaruoto turto vertė bei pajamų dydis neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių, t. y.:
  • asmens be šeimos grynosios metinės pajamos 5 888 Eur ir turtas 11 904 Eur;
  • dviejų ir trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 11 648 Eur ir turtas 21 504 Eur;
  • keturių ir daugiau asmenų šeimos kiekvienam asmeniui neturi viršyti 3 328 Eur ir turtas 9 600 Eur (t. y. penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 16 640 Eur, o turtas – 48 000 Eur);
• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto, o jeigu turi, turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų vienam asmeniui (14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis asmuo).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d.
Asmenys ir šeimos, nedeklaravę turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš sąrašų išbraukiami.

Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis:

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str. 2 dalimi;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika;
• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu;

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nuo socialinio būsto nuomos mokesčio gali būti atleidžiami asmenys (šeimos), kurių už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos nariui), neviršija vieno valstybės remiamų pajamų dydžio. Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės remiamų pajamų dydis yra 122 Eur.

Primintina, kad šia lengvata gali pasinaudoti tik socialinio būsto nuomininkai, asmenims (šeimoms), nuomojantiems ne socialinį būstą, ši lengvata netaikoma.

Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus žemiau nurodytus reikalavimus:

• už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių pajamų ir turto dydžių:
• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) (13568 Eur) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių (16512 Eur);
• dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių (18944 Eur) ir turtas – 262 VRP dydžių (33536 Eur);
• keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 178 VRP dydžių (22784 Eur) ir turtas – 349 VRP dydžių (44672 Eur);
• šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 30 VRP dydžių (3840 Eur) ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių (10624 Eur).

• įsigyja pirmą tinkamą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

• neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma;
• turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;
• neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas:

• apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos, jeigu kredito gavėjai atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir jeigu jie yra:
  • buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki 35 metų, ar jų šeimos;
  • šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa;
  • neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų,
• apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos, jeigu kredito gavėjai atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir jeigu jie yra:
  • jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų;
  • šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs,

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

• 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
• 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
• 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Teisę į būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją (toliau – kompensacija) turi asmenys (šeimos):

• kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių, t. y.:
  • asmens be šeimos grynosios metinės pajamos 7 936 Eur ir turtas 11 904 Eur;
  • dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 15 616 Eur ir turtas 21504 Eur;
  • keturių ar daugiau asmenų šeimos vienam asmeniui neturi viršyti 4 480 Eur ir turtas 9 600 Eur (t. y. penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 22 400 Eur, o turtas – 48 000 Eur);

• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto, o jeigu turi, turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 iki 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui.
• išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje;
• būsto nuomos sutartis sudaryta ne trumpiau kaip vieniems metams;
• būsto nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS  pagalba.
Primename, kad kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio. 

Gavę pasiūlymą ir norėdami pasinaudoti Kompensacija, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą įrašyti Jus (Jūsų šeimą) į asmenų ir šeimų, gaunančių kompensaciją, sąrašą bei pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, gaunančių kompensaciją, sąrašą;
• būsto nuomos sutartį, sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Sutartyje turite nurodyti visus šeimos narius, kurie yra įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Nuomojamo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, negali būti mažesnis kaip 10 kv. m.
• visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas;
• informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytą šeimos sąvoką);
• Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d.
Asmenys ir šeimos, nedeklaravę turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš sąrašų išbraukiami.

Norėdami deklaruoti savo ir/ar savo šeimos nario gyvenamąją vietą nuomojame būste, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Kartu su prašymu turite pateikti šiuos reikalingus dokumentus:

• asmens, pageidaujančio deklaruoti gyvenamąją vietą, prašymą;
• pažymą apie dabartinę deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• gyvenamųjų patalpų, kuriose pageidauja prisideklaruoti, nuomos sutarties kopiją;
• gyvenančių ir pretenduojančių gyventi nuomojame būste asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
• dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su būsto nuomininku(-ais), ar kitą teisinį pagrindą, suteikiantį teisę gyventi patalpose;
• pilnamečių būsto nuomininkų sutikimą dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos nuomojame būste deklaravimo, patvirtintą notaro (arba seniūno);
• VĮ „Registrų centras“ (Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius) pažymą apie pareiškėjo, pretenduojančio deklaruoti gyvenamąją vietą būste, turimą nekilnojamąjį turtą;
• jeigu nuomojamas socialinis būstas, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001);
• atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų (santuokos liudijimo, vaiko gimimo liudijimo, ištuokos liudijimo kopijų, Migracijos tarnybos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.).

Norėdami išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo. Kartu su prašymu turite pateikti šiuos reikalingus dokumentus:

• prašymą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7, Vilniuje, ir informuoti apie nuomininko mirtį, bei parašyti prašymą dėl patalpų grąžinimo, susitarus su Įmonės specialistu perduoti atlaisvintas patalpas bei raktus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 str. 2 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per 2 (du) mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, likę gyventi šeimos nariai privalo kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pristatyti prašymą dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo bei reikalingus dokumentus:

• asmens, pageidaujančio tapti pagrindiniu patalpų nuomininku, prašymą;
• gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją (taip pat pagrindą, kuriuo vadovaujantis nuomos sutartis buvo sudaryta – orderį, sprendimą, įsakymą ir pan.);
• dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu/mirusiu pagrindiniu būsto nuomininku;
• pareiškėjo ir gyvenančių nuomojame būste šeimos narių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
• pilnamečių būsto nuomininkų sutikimą/susitarimą dėl pareiškėjo tapimo pagrindiniu būsto nuomininku, patvirtintą notaro;
• informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių);
• jeigu nuomojamas socialinis būstas, visų šeimos narių Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001);
• atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.
Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiems šeimos nariams, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Ilgesniam negu 6 (šešių) mėnesių terminui patalpa gali būti paliekama tik šiais atvejais: išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką. Nurodytais atvejais laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į gyvenamąją patalpą paliekama tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnis.
Įstatymas draudžia parduoti socialinį būstą, išskyrus žemiau nurodytus atvejus:

1. Už lengvatinę kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:

• kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
• kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
• kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
• kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
• kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
• kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
• atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.

1. Už rinkos kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:

• kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
• būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
• gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
• būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
• savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

3. Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.