DUK

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Dėl įrašymo į sąrašus socialinio būsto nuomai ir socialinio būsto suteikimas

Ar galima išsipirkti socialinį būstą?

Socialinio būsto išsipirkti negalima. Galima privatizuoti tik savivaldybės būstą.

Kuo vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant nustatomas socialinio būsto nuomos dydis?

Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis:

  • Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str. 2 dalimi;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika;
  • Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu.
Ar užsieniečiai gali išsinuomoti socialinį būstą?

Išsinuomoti socialinį būstą gali Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  • užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.

Dėl paramos pirmajam tinkamam būstui įsigyti – pažymų dėl paramos būstui įsigyti išdavimas

Ar užsieniečiai gali gauti paramą būstui Lietuvoje įsigyti?

Paramą būstui įsigyti gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  • užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Esame ne Lietuvos piliečiai, sudarę santuoką ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ką turėtume daryti, kad santuoka būtų matoma Lietuvoje?

Turėtumėte kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su santuoką patvirtinančiais dokumentais, kad jūsų santuoka būtų įregistruota Lietuvos registruose.


Dėl būsto nuomos dalies kompensacijos

Kokio dydžio kompensacija man / mano šeimai galėtų būti mokama?

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS pagalba. Taip pat kompensacija negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Nuo 2024-01-02 kompensacija apskaičiuojama pagal naujas taisykles: iš mėnesinio nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 40 proc. asmens ar šeimos pajamų per mėnesį.

Taikomos „lubos“ kompensacijos dydžiui – ji negalės būti didesnė nei 1 VRP vienam asmeniui (176 Eur). Šeimos atveju šis skaičius indeksuojamas pagal formulę 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (n – šeimos narių skaičius).

Jeigu apskaičiuota asmens ar šeimos 40 proc. pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, kompensacija nemokama.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys: asmuo uždirba atskaičius mokesčius apie 710 eurų, o jo būsto nuomos mokestis yra 400 eurų per mėnesį. Šis nuomos mokestis sudaro apie 56 proc. mėnesinių asmens pajamų, taigi, jis turi teisę į būsto nuomos mokesčio kompensaciją. 40 proc. mėnesinių asmens pajamų sudaro 284 eurus. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 116 eurų, t. y., mažiau nei 1 VRP.

2 pavyzdys: du dirbantys asmenys uždirba iš viso 1420 eurų per mėnesį. Būsto nuomos mokestis – 700 eurų. Tai sudaro apie 50 proc. Šeimos mėnesio pajamų, taigi, toks dydis atitinka Įstatyme pateiktą įsipareigojimų ir pajamų santykio ribą. 40 proc. šeimos pajamų dalis lygi 568 eurams. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis šiai šeimai bus 132 eurai per mėnesį.

Kaip žinoti, ar jau yra priimtas sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo?

Pareiškėjui nuomojamo buto adresu yra išsiunčiamas pranešimas, kuriuo patvirtinamas kompensacijos skyrimas / neskyrimas bei nurodoma skiriama kompensacijos suma.

Kurią mėnesio dieną yra išmokama kompensacija?

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir yra pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.

Kodėl šį mėnesį gavau mažiau pinigų, nors skirta kompensacija yra didesnė?

Kompensacija skiriama nuo pateikto prašymo dienos bei skaičiuojama už atitinkamą išnuomotų dienų skaičių.

Ar užsieniečiai gali gauti būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją?

Taip. Būsto nuomos kompensaciją gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  • užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje*.

 

*leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 5-6 punktus nepatenka į LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo sritį, taigi, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nepriklauso.

Turto ir pajamų deklaracijoje (FR0001) nurodžiau pajamas, kurios, vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, yra neįskaitomos į asmens/šeimos pajamas. Kokius dokumentus dar reikia pateikti?“

Turėtumėte užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, pagrindžiantys BP-6 formoje nurodytas pajamas – pavyzdžiui, pažyma apie gautus vaiko pinigus, vienkartines išmokas ir t.t. Dėl tokių pažymų turėtumėte kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas.


Savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutarties vykdymas, keitimas, nutraukimas ir kt. 

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiame nuomojame būste?

Norėdami deklaruoti savo ir/ar savo šeimos nario gyvenamąją vietą nuomojame būste, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Kartu su prašymu turite pateikti šiuos reikalingus dokumentus:

  • asmens, pageidaujančio deklaruoti gyvenamąją vietą, prašymą;
  • pažymą apie dabartinę deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
  • gyvenamųjų patalpų, kuriose pageidauja prisideklaruoti, nuomos sutarties kopiją;
  • gyvenančių ir pretenduojančių gyventi nuomojame būste asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
  • dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su būsto nuomininku(-ais), ar kitą teisinį pagrindą, suteikiantį teisę gyventi patalpose;
  • pilnamečių būsto nuomininkų sutikimą dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos nuomojame būste deklaravimo, patvirtintą notaro (arba seniūno);
  • VĮ „Registrų centras“ (Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius) pažymą apie pareiškėjo, pretenduojančio deklaruoti gyvenamąją vietą būste, turimą nekilnojamąjį turtą;
  • jeigu nuomojamas socialinis būstas, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001);
  • atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų (santuokos liudijimo, vaiko gimimo liudijimo, ištuokos liudijimo kopijų, Migracijos tarnybos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.).
Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį?

Norėdami išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo. Kartu su prašymu turite pateikti šiuos reikalingus dokumentus:

  • prašymą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.
Ką reikia daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui?

Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Naugarduko g. 98, Vilniuje, ir informuoti apie nuomininko mirtį, bei parašyti prašymą dėl patalpų grąžinimo, susitarus su Įmonės specialistu perduoti atlaisvintas patalpas bei raktus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 str. 2 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per 2 (du) mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, likę gyventi šeimos nariai privalo kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pristatyti prašymą dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo bei reikalingus dokumentus:

  • asmens, pageidaujančio tapti pagrindiniu patalpų nuomininku, prašymą;
  • gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją (taip pat pagrindą, kuriuo vadovaujantis nuomos sutartis buvo sudaryta – orderį, sprendimą, įsakymą ir pan.);
  • dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu/mirusiu pagrindiniu būsto nuomininku;
  • pareiškėjo ir gyvenančių nuomojame būste šeimos narių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
  • pilnamečių būsto nuomininkų sutikimą/susitarimą dėl pareiškėjo tapimo pagrindiniu būsto nuomininku, patvirtintą notaro;
  • informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių);
  • jeigu nuomojamas socialinis būstas, visų šeimos narių Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001);
  • atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.
Ar paliekama teisė į socialinio būsto nuomą laikinai išvykusiems gyventi kitur?

Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.
Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiems šeimos nariams, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Ilgesniam negu 6 (šešių) mėnesių terminui patalpa gali būti paliekama tik šiais atvejais: išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką. Nurodytais atvejais laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į gyvenamąją patalpą paliekama tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.


Dėl savivaldybės būstų (ne socialinių) įsigijimo (privatizavimo) bei nuomos kainų pokyčio

Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti nuomojamą būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo?

Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnis.
Įstatymas draudžia parduoti socialinį būstą, išskyrus žemiau nurodytus atvejus:

  1. Už lengvatinę kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
  • kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  • kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  • kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  • kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
  • kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
  • kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
  • atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
  1. Už rinkos kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
  • kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
  • būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
  • gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
  • būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
  • savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
  1. Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.
Jeigu pagrindinis buto nuomininkas nenori / negali išsipirkti būsto, ar gali jį išsipirkti / privatizuoti kitas šeimos narys?

Nuomojamą būstą turi teisę išsipirkti / privatizuoti bet kuris asmuo, kuris yra įrašytas į būsto nuomos sutartį ir yra išgyvenęs būste ne trumpiau nei 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo.

Kieno sutikimo reikia norint privatizuoti nuomojamą būstą?

Reikia pateikti Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (įrašytų į nuomos sutartį, kaip bute turinčių teisę gyventi) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma  pirkimo–pardavimo sutartis.

Jeigu nuomos sutartyje nėra įrašyti bute turintys teisę gyventi asmenys, reikia pateikti bute deklaruotų asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma  pirkimo–pardavimo sutartis.

Ar besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) privalės deklaruoti pajamas ir turtą kasmet?

Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius)  norės pretenduoti į 50 proc. nuomos mokesčio sumažinimą, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus, galės teikti  kasmet, nes nuolaida galioja tik 1 metus.

Ar galima privatizuoti butą sudarius gyvenamųjų patalpų, skaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį?

Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinėmis arba rinkos kainomis. Daugiau informacijos galite rasti čia. Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. paštu info@vmb.lt arba adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pažymime, kad pasirašius gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį, nuompinigių likutis grąžinamas tik jeigu būstas perkamas rinkos kainomis, pateikiant prašymą anksčiau nurodytais adresais, dėl nuompinigių likučio grąžinimo.

Jei norėčiau privatizuoti nuomojamą būstą, kiek kainuotų būstas?

Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu. Norėdami privatizuoti Jūsų nuomojamą savivaldybės būstą, Jūs turėtumėte sumokėti pradinę įmoką (250 Eur) ir pateikti prašymą įsigyti būstą. Informaciją kaip ir kur kreiptis, prašymo formą bei reikalingus dokumentus galite rasti čia. Tik gavus Jūsų prašymą (su visais reikalingais dokumentais) bei sumokėjus pradinė įmoką, bus atliktas Jūsų nuomojamo savivaldybės būsto vertinimas.

Kodėl negalite taikyti išperkamosios nuomos sąlygų?

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis:

  1. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
  2. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito davėjas, kuris tuo tikslu iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pateikia savivaldybės administracijai mokėjimo garantiją, savivaldybės administracija savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito davėjui užtikrinti kredito davėjui įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės administracija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės.
Ar būstą įkainojant bus išskaičiuotos išlaidos (sumažinta kaina) atliktiems remontams?

Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas. Būsto pagerinimu gali būti pripažįstami tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja jo techninės savybės, konkretus būstas tampa iš esmės vertingesnis. Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui – tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama). Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y. sutartis dėl darbų atlikimo, sąskaitas-faktūras, pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus.

Ar neįgalumą turintiems asmenims, privatizuojant butą, būtų taikomos nuolaidos?

Neįgalumą turintiems asmenims nuolaidos netaikomos, tačiau asmenys (šeimos) gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti. Daugiau informacijos apie privatizavimą galite rasti čia.

Kodėl reikia mokėti 250 Eur už buto kainos įvertinimą?

Iki prašymo įsigyti nuomojamą būstą pateikimo pareiškėjas turi sumokėti pradinę įmoką – 250 Eur. Sąskaitos numeris: LT90 7300 0100 0055 7932. Tai yra pradinis įnašas už prašomą pirkti savivaldybės turtą ir mokestis už turto vertinimą, jeigu turto vertinimas kainuos mažiau, skirtumas, pagal atskirą prašymą, bus grąžintas.

Ar gali, savivaldybei priklausantį būstą, privatizuoti jame negyvenantys ir nedeklaruoti asmenys (vaikai, anūkai)?

Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai). Teikiant prašymą įsigyti būstą, privalėsite pateikti bute nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma  pirkimo–pardavimo sutartis.

Kuo remiantis nuo 2022-07-01 keičiasi savivaldybės būstų nuomos kainos?

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2021 m. birželio 23 d. priėmus sprendimą Nr. 1-1046, kuriuo buvo patvirtinti nauji rinkos pataisos koeficientai, nuo kitų metų vasaros (t. y. 2022 m. liepos 1 d.) keisis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos. Žiūrėti čia

Kaip galėčiau sumažinti savivaldybės būsto nuomos mokestį nuo 2022-07-01?

Galimi keli variantai:

  1. Galimybė pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą, kuris atitiktų socialinio būsto nuomos kainą: pretenduoti gali asmenys (šeimos), kurie deklaravo savo (šeimos) pajamas ir turtą už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001),  kurių pajamos ir turtas per vienerius metus neviršija šių dydžių, žr. lentelėje.

Socialinio būsto lentelė

2. Galimybė pretenduoti į  nuomos mokesčio sumažinimą (lengvatą) net 50 proc.:  pretenduoti gali asmenys (šeimos), kurie deklaravo savo (šeimos) pajamas ir turtą už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001),  kurių pajamos ir turtas už vienerius metus neviršija nustatytų dydžių, žr. lentelėje.

Kompensacijų lentelė

Kur turėčiau kreiptis ir kokius dokumentus pateikti dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties perrašymo į socialinio būsto nuomos sutartį?

Norėdami pateikti prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties perrašymo  į socialinio būsto nuomos sutartį, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt arba užpildytą prašymą su visais reikalingais dokumentais pateikti el. paštu info@vmb.lt.

Reikalingų dokumentų sąrašas:

  1. Prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo keitimo;
  2. Metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (deklaracijos forma FR0001);
  3. Pasas ar ID kortelė suaugusių šeimos narių ir vaikų gimimo liudijimai;
  4. Dokumentai įrodantys naudojimosi savivaldybės būstu teisinį pagrindą (sutartis).
Ar gali asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį?

Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d. prie socialinio būsto fondo nėra priskiriami būstai su bendrojo naudojimo patalpomis.

Kodėl turiu pateikti Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus, kai vis tiek turėsiu teikti po naujųjų metų už 2021 metus?

Pateikdami deklaraciją Jūs jau dabar galėsite pasitikrinti savo galimybes pretenduoti į numatomas lengvatas, arba priimti sprendimą įsigyti ar grąžinti būstą nuomotojui. Taigi metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (deklaracijos forma FR0001) teikiama norint įvertinti galimybes:

  1. pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą, kuris atitiktų socialinio būsto nuomos kainą;
  2. nuomos mokesčio sumažinimą (lengvatą) net 50 proc.;
  3. įsigyti nuomojamą būstą;
  4. grąžinti savivaldybės būstą (nebesinuomoti);
  5. grąžinti savivaldybės būstą, išsinuomojant kitą būstą iš privačių asmenų ir gaunant nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Kokiu būdu teikti Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją?

Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus Jūs galite pateikti praėjus tiems kalendoriniams metams iki gegužės 1 d. Jeigu deklaracijos dar nesate teikę, o norite jau dabar pasitikrinti savo galimybes pretenduoti į nuomos mokesčio lengvatas, raginame tai padaryti kuo skubiau. Deklaraciją reikėtų teikti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), nuvykus adresu  Ulonų g. 2, Vilniuje, arba telefonu 1882.

Ar galima persikelti i mažesnį butą ar kitą rajoną?

Galite pateikti prašymą ir jis bus svarstomas. Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt  arba el. paštu info@vmb.lt


Dėl pagalbos ukrainiečiams

Jei ukrainiečiai leidimą gyventi gavo pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 8 p., ar gali lietuviai gauti kompensaciją už jų apgyvendinimą pagal sudarytą panaudos sutartį?

Kompensacija fiziniams ir juridiniams asmenims skiriama, jeigu jie perduoda būstą asmenims, kuriems leidimas Lietuvoje gyventi yra suteiktas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. – t. y., tokiu atveju, jei ukrainiečiams yra suteikta laikinoji apsauga.

Todėl būste apgyvendinus ukrainiečius, gavusius leidimą laikinai gyventi pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 8 p, kompensacija panaudos davėjui negalėtų būti skiriama.

Aktuali Nutarimo redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/168d5e60a54611ec8d9390588bf2de65/asr

Kaip dabar skiriama kompensaciją už būsto nuomą: ar nuomotojai turi sudaryti naują panaudos sutartį ar tereikia pateikti naują prašymą gauti būsto nuomos kompensaciją?

Pasibaigus kompensacijos skyrimo laikotarpiui, jeigu tie patys nuomininkai ir toliau lieka gyventi jiems suteiktame būste, būsto panaudos sutartis turėtų būti pratęsiama (daromas jos pakeitimas), o kompensacija, pateikus naują prašymą, skiriama iki šių metų pabaigos. Kompensacijos gali būti skiriamos ne ilgiau nei iki 2023-12-31 ir negali viršyti būsto perdavimo naudotis panaudos pagrindais sutarties galiojimo laikotarpio.

Situacija: būsto savininkas, sudarydamas panaudos sutartį su karo pabėgėliais, sutarties pabaigoje papildomai parašė, kad ukrainiečiai jam sumoka depozitą ir nurodo konkrečią sumą. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad savininkas nori gauti ir kompensaciją iš savivaldybės, ir dar nuomos mokestį iš ukrainiečių. Ar tokiu atveju nuomotojas gali gauti kompensaciją už apgyvendintus Ukrainos piliečius?

Civilinio kodekso nuostatos nedraudžia būsto perdavimo panaudos pagrindais atveju prašyti depozito, kurio paskirtis – padengti padarytą žalą jai atsiradus. Kitu atveju (kai žala neatsiranda) depozitas yra grąžinamas, todėl nėra pagrindo manyti, kad papildomai būtų imamas nuomos mokestis iš ukrainiečių. Jeigu kyla įtarimų, kad būsto savininkas galimai pateikė neteisingą informaciją, siūlytina prašyti ją patikslinti arba, esant galimybei, susisiekti su būste apgyvendintais ukrainiečiais.