DUK

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

dėl įmonės teikiamų paslaugų

Dėl sąrašo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti 

Kur reikia kreiptis, norint išsinuomoti socialinį būstą, ir kas turi teisę į socialinio būsto nuomą?

Norėdami išsinuomoti socialinį būstą, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą įrašyti Jus (Jūsų šeimą) į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Kartu su prašymu turite pateikti įrašymui į eilę reikalingus dokumentus:

  • prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
  • visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas;
  • informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytą šeimos sąvoką);
  • Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Įstatymas), Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į sąrašus įrašytiems asmenims pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti. Socialinis būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką, sulaukus sąraše eilės.
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

  • duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
  • nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas ir deklaruoto turto vertė bei pajamų dydis neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių, t. y.:
    • asmens be šeimos grynosios metinės pajamos 5 888 Eur ir turtas 11 904 Eur;
    • dviejų ir trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 11 648 Eur ir turtas 21 504 Eur;
    • keturių ir daugiau asmenų šeimos kiekvienam asmeniui neturi viršyti 3 328 Eur ir turtas 9 600 Eur (t. y. penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 16 640 Eur, o turtas – 48 000 Eur);
  • neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto, o jeigu turi, turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų vienam asmeniui (14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis asmuo).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d.
Asmenys ir šeimos, nedeklaravę turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš sąrašų išbraukiami.

Kuo vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant nustatomas socialinio būsto nuomos dydis?

Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis:

  • Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str. 2 dalimi;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika;
  • Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu;

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nuo socialinio būsto nuomos mokesčio gali būti atleidžiami asmenys (šeimos), kurių už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos nariui), neviršija vieno valstybės remiamų pajamų dydžio. Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės remiamų pajamų dydis yra 122 Eur.

Primintina, kad šia lengvata gali pasinaudoti tik socialinio būsto nuomininkai, asmenims (šeimoms), nuomojantiems ne socialinį būstą, ši lengvata netaikoma.

Dėl paramos pirmajam tinkamam būstui įsigyti

Kas turi teisę į paramą būstui įsigyti ir kur kreiptis norintiems pasinaudoti šia valstybės parama?

Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus žemiau nurodytus reikalavimus:

  • už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių pajamų ir turto dydžių:
  • asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) (13568 Eur) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių (16512 Eur);
  • dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių (18944 Eur) ir turtas – 262 VRP dydžių (33536 Eur);
  • keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 178 VRP dydžių (22784 Eur) ir turtas – 349 VRP dydžių (44672 Eur);
  • šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 30 VRP dydžių (3840 Eur) ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių (10624 Eur).
  • įsigyja pirmą tinkamą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:
  • neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma;
  • turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;
  • neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas:

  • apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos, jeigu kredito gavėjai atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir jeigu jie yra:
    • buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki 35 metų, ar jų šeimos;
    • šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa;
    • neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų,
  • apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos, jeigu kredito gavėjai atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir jeigu jie yra:
    • jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų;
    • šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs,

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

  • 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
  • 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
  • 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Dėl būsto nuomos dalies kompensacijos

Kas turi teisę gauti būsto nuomos mokesčio kompensacijas ir kur kreiptis bei kokius dokumentus pristatyti dėl būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos?

Teisę į būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją (toliau – kompensacija) turi asmenys (šeimos):

  • kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių, t. y.:
    • asmens be šeimos grynosios metinės pajamos 7 936 Eur ir turtas 11 904 Eur;
    • dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 15 616 Eur ir turtas 21504 Eur;
    • keturių ar daugiau asmenų šeimos vienam asmeniui neturi viršyti 4 480 Eur ir turtas 9 600 Eur (t. y. penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 22 400 Eur, o turtas – 48 000 Eur);
  • neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto, o jeigu turi, turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 iki 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui.
  • išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje;
  • būsto nuomos sutartis sudaryta ne trumpiau kaip vieniems metams;
  • būsto nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS  pagalba.
Primename, kad kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio

Gavę pasiūlymą ir norėdami pasinaudoti Kompensacija, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą įrašyti Jus (Jūsų šeimą) į asmenų ir šeimų, gaunančių kompensaciją, sąrašą bei pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, gaunančių kompensaciją, sąrašą;
  • būsto nuomos sutartį, sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Sutartyje turite nurodyti visus šeimos narius, kurie yra įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Nuomojamo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, negali būti mažesnis kaip 10 kv. m.
  • visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas;
  • informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytą šeimos sąvoką);
  • Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d.
Asmenys ir šeimos, nedeklaravę turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš sąrašų išbraukiami.

Kokius dokumentus turėčiau pateikti, norėdamas/norėdama gauti kompensaciją?
  • prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, gaunančių kompensaciją, sąrašą (prašymo forma BP-4);
  • būsto nuomos sutartį, sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Sutartyje turite nurodyti visus šeimos narius, kurie yra įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Nuomojamo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, negali būti mažesnis kaip 10 kv. m.
  • visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas (vaikų gimimo įrašų kopijos);
  • informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytą šeimos sąvoką);
  • Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001);
  • Banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus.
Kokio dydžio kompensacija man/mano šeimai galėtų būti mokama?

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui, tačiau negali viršyti nuomos mokesčio dydžio. Kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS pagalba.

Kaip žinoti, ar jau yra priimtas sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo?

Pareiškėjui nuomojamo buto adresu yra išsiunčiamas pranešimas, kuriuo patvirtinamas Kompensacijos skyrimas/neskyrimas, nurodoma skiriama Kompensacijos suma.

Kurią mėnesio dieną yra išmokama kompensacija?

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.

Kodėl šį mėnesį gavau mažiau, nors skirta kompensacija yra didesnė?

Kompensacija skiriama nuo pateikto prašymo dienos bei skaičiuojama už atitinkamą išnuomotų dienų skaičių.

Dėl Savivaldybės būstų nuomos kainų pokyčio dažniausiai užduodami klausimai 

Ar besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) privalės deklaruoti pajamas ir turtą kasmet?

Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius)  norės pretenduoti į 50 proc. nuomos mokesčio sumažinimą, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus, galės teikti  kasmet, nes nuolaida galioja tik 1 metus.

Kokios pajamos turi būti, kad neviršytų nurodytų turto ir pajamų dydžių?
Dėl socialinio būsto Dėl būsto nuomos kompensacijos Dėl subsidijos įsigyjant būstą
Asmenų skaičius Pajamos, Eur Turtas, Eur Pajamos, Eur Turtas, Eur Asmenų skaičius Pajamos, Eur Turtas, Eur
1 5888 11904 7936 11904 1 13568 16512
2-3 11648 21504 15616 21504 2-3 18944 33536
4 13312 38400 17920 38400 4-5 22784 44672
5 16640 48000 22400 48000 6 23040 63744
6 19968 57600 26880 57600 7 26880 74368
7 23296 67200 31360 67200 8 30720 84992
8 26624 76800 35840 76800 9 34560 95616
9 29952 86400 40320 86400 10 38400 106240
10 33280 96000 44800 96000
Ar galima persikelti i mažesnį butą ar kitą rajoną?

Galite pateikti prašymą ir jis bus svarstomas. Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt  arba el. paštu info@vmb.lt

Socialinių būstų nuomininkų dažniausiai užduodami klausimai 

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiame nuomojame būste?

Norėdami deklaruoti savo ir/ar savo šeimos nario gyvenamąją vietą nuomojame būste, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Kartu su prašymu turite pateikti šiuos reikalingus dokumentus:

  • asmens, pageidaujančio deklaruoti gyvenamąją vietą, prašymą;
  • pažymą apie dabartinę deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
  • gyvenamųjų patalpų, kuriose pageidauja prisideklaruoti, nuomos sutarties kopiją;
  • gyvenančių ir pretenduojančių gyventi nuomojame būste asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
  • dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su būsto nuomininku(-ais), ar kitą teisinį pagrindą, suteikiantį teisę gyventi patalpose;
  • pilnamečių būsto nuomininkų sutikimą dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos nuomojame būste deklaravimo, patvirtintą notaro (arba seniūno);
  • VĮ „Registrų centras“ (Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius) pažymą apie pareiškėjo, pretenduojančio deklaruoti gyvenamąją vietą būste, turimą nekilnojamąjį turtą;
  • jeigu nuomojamas socialinis būstas, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001);
  • atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų (santuokos liudijimo, vaiko gimimo liudijimo, ištuokos liudijimo kopijų, Migracijos tarnybos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.).
Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį?

Norėdami išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo. Kartu su prašymu turite pateikti šiuos reikalingus dokumentus:

  • prašymą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.
Ką reikia daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui?

Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7, Vilniuje, ir informuoti apie nuomininko mirtį, bei parašyti prašymą dėl patalpų grąžinimo, susitarus su Įmonės specialistu perduoti atlaisvintas patalpas bei raktus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 str. 2 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per 2 (du) mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, likę gyventi šeimos nariai privalo kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pristatyti prašymą dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo bei reikalingus dokumentus:

  • asmens, pageidaujančio tapti pagrindiniu patalpų nuomininku, prašymą;
  • gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją (taip pat pagrindą, kuriuo vadovaujantis nuomos sutartis buvo sudaryta – orderį, sprendimą, įsakymą ir pan.);
  • dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu/mirusiu pagrindiniu būsto nuomininku;
  • pareiškėjo ir gyvenančių nuomojame būste šeimos narių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
  • pilnamečių būsto nuomininkų sutikimą/susitarimą dėl pareiškėjo tapimo pagrindiniu būsto nuomininku, patvirtintą notaro;
  • informaciją apie duomenų pasikeitimą (jeigu duomenys keitėsi dėl šeiminės padėties: santuokos, ištuokos, mirties liudijimo kopijas, duomenis apie 18 metų sulaukusius vaikus (įvaikius), priskiriamus prie šeimos narių);
  • jeigu nuomojamas socialinis būstas, visų šeimos narių Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001);
  • atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.
Ar paliekama teisė į socialinio būsto nuomą laikinai išvykusiems gyventi kitur?

Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.
Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiems šeimos nariams, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Ilgesniam negu 6 (šešių) mėnesių terminui patalpa gali būti paliekama tik šiais atvejais: išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką. Nurodytais atvejais laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į gyvenamąją patalpą paliekama tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti nuomojamą būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo?

Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnis.
Įstatymas draudžia parduoti socialinį būstą, išskyrus žemiau nurodytus atvejus:

  1. Už lengvatinę kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
  • kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  • kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  • kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  • kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
  • kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
  • kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
  • atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
  1. Už rinkos kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
  • kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
  • būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
  • gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
  • būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
  • savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
  1. Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.
Kieno sutikimo reikia norint privatizuoti nuomojamą būstą?

Reikia pateikti Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (įrašytų į nuomos sutartį, kaip bute turinčių teisę gyventi) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma  pirkimo–pardavimo sutartis.

Jeigu nuomos sutartyje nėra įrašyti bute turintys teisę gyventi asmenys, reikia pateikti bute deklaruotų asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma  pirkimo–pardavimo sutartis.

Ar galima privatizuoti butą sudarius gyvenamųjų patalpų, skaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį?

Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinėmis arba rinkos kainomis. Daugiau informacijos galite rasti čia. Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. paštu info@vmb.lt arba adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pažymime, kad pasirašius gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį, nuompinigių likutis grąžinamas tik jeigu būstas perkamas rinkos kainomis, pateikiant prašymą anksčiau nurodytais adresais, dėl nuompinigių likučio grąžinimo.

Jei norėčiau privatizuoti nuomojamą būstą, kiek kainuotų būstas?

Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu. Norėdami privatizuoti Jūsų nuomojamą savivaldybės būstą, Jūs turėtumėte sumokėti pradinę įmoką (150 Eur) ir pateikti prašymą įsigyti būstą. Informaciją kaip ir kur kreiptis, prašymo formą bei reikalingus dokumentus galite rasti čia. Tik gavus Jūsų prašymą (su visais reikalingais dokumentais) bei sumokėjus pradinė įmoką, bus atliktas Jūsų nuomojamo savivaldybės būsto vertinimas.

Kodėl negalite taikyti išperkamosios nuomos sąlygų?

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis:

  1. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
  2. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito davėjas, kuris tuo tikslu iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pateikia savivaldybės administracijai mokėjimo garantiją, savivaldybės administracija savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito davėjui užtikrinti kredito davėjui įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės administracija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės.
Ar būstą įkainojant bus išskaičiuotos išlaidos (sumažinta kaina) atliktiems remontams?

Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas. Būsto pagerinimu gali būti pripažįstami tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja jo techninės savybės, konkretus būstas tampa iš esmės vertingesnis. Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui – tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama). Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y. sutartis dėl darbų atlikimo, sąskaitas-faktūras, pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus.

Ar neįgalumą turintiems asmenims, privatizuojant butą, būtų taikomos nuolaidos?

Neįgalumą turintiems asmenims nuolaidos netaikomos, tačiau asmenys (šeimos) gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti. Daugiau informacijos apie privatizavimą galite rasti čia.

Kodėl reikia mokėti 150 Eur už buto kainos įvertinimą?

Iki prašymo įsigyti nuomojamą būstą pateikimo pareiškėjas turi sumokėti pradinę įmoką – 150 Eur. Sąskaitos numeris: LT90 7300 0100 0055 7932. Tai yra pradinis įnašas už prašomą pirkti savivaldybės turtą ir mokestis už turto vertinimą, jeigu turto vertinimas kainuos mažiau, skirtumas, pagal atskirą prašymą, bus grąžintas.

Ar gali, savivaldybei priklausantį būstą, privatizuoti jame negyvenantys ir nedeklaruoti asmenys (vaikai, anūkai)?

Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai). Teikiant prašymą įsigyti būstą, privalėsite pateikti bute nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma  pirkimo–pardavimo sutartis.

Kuo remiantis nuo 2022-07-01 keičiasi savivaldybės būstų nuomos kainos?

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2021 m. birželio 23 d. priėmus sprendimą Nr. 1-1046, kuriuo buvo patvirtinti nauji rinkos pataisos koeficientai, nuo kitų metų vasaros (t. y. 2022 m. liepos 1 d.) keisis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos. Žiūrėti čia

Kaip galėčiau sumažinti savivaldybės būsto nuomos mokestį nuo 2022-07-01?

Galimi keli variantai:

  1. Galimybė pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą, kuris atitiktų socialinio būsto nuomos kainą: pretenduoti gali asmenys (šeimos), kurie deklaravo savo (šeimos) pajamas ir turtą už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001),  kurių pajamos ir turtas per vienerius metus neviršija šių dydžių (asmens be šeimos  grynosios metinės pajamos 5 888 Eur ir turtas 11 904 Eur, dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 11 648 Eur ir turtas 21 504 Eur, keturių ar daugiau asmenų šeimos vienam asmeniui neturi viršyti 3 328 Eur ir turtas 9 600 Eur),  kurie pateikė prašymą dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties pakeitimo į socialinio būsto nuomos sutartį.
  2. Galimybė pretenduoti į  nuomos mokesčio sumažinimą (lengvatą) net 50 proc.:  pretenduoti gali asmenys (šeimos), kurie deklaravo savo (šeimos) pajamas ir turtą už praėjusius kalendorinius metus (deklaracijos forma FR0001),  kurių pajamos ir turtas už vienerius metus neviršija nustatytų dydžių (asmens be šeimos  grynosios metinės pajamos 7 936 Eur ir turtas 11 904 Eur, dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 15 616 Eur ir turtas 21 504 Eur, keturių ar daugiau asmenų šeimos vienam asmeniui neturi viršyti 4 480 Eur ir turtas 9 600 Eur), lengvata taikoma tik 1 (vienerius) metus.

 

Kur turėčiau kreiptis ir kokius dokumentus pateikti dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties perrašymo į socialinio būsto nuomos sutartį?

Norėdami pateikti prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties perrašymo  į socialinio būsto nuomos sutartį, Jūs turite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt arba užpildytą prašymą su visais reikalingais dokumentais pateikti el. paštu info@vmb.lt.

Reikalingų dokumentų sąrašas:

  1. Prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo keitimo;
  2. Metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (deklaracijos forma FR0001);
  3. Pasas ar ID kortelė suaugusių šeimos narių ir vaikų gimimo liudijimai;
  4. Dokumentai įrodantys naudojimosi savivaldybės būstu teisinį pagrindą (sutartis).
Ar gali asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį?

Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d. prie socialinio būsto fondo nėra priskiriami būstai su bendrojo naudojimo patalpomis.

Kodėl turiu pateikti Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus, kai vis tiek turėsiu teikti po naujųjų metų už 2021 metus?

Pateikdami deklaraciją Jūs jau dabar galėsite pasitikrinti savo galimybes pretenduoti į numatomas lengvatas, arba priimti sprendimą įsigyti ar grąžinti būstą nuomotojui. Taigi metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (deklaracijos forma FR0001) teikiama norint įvertinti galimybes:

  1. pretenduoti į nuomos mokesčio sumažinimą, kuris atitiktų socialinio būsto nuomos kainą;
  2. nuomos mokesčio sumažinimą (lengvatą) net 50 proc.;
  3. įsigyti nuomojamą būstą;
  4. grąžinti savivaldybės būstą (nebesinuomoti);
  5. grąžinti savivaldybės būstą, išsinuomojant kitą būstą iš privačių asmenų ir gaunant nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Kokiu būdu teikti Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją?

Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus Jūs galite pateikti praėjus tiems kalendoriniams metams iki gegužės 1 d. Jeigu deklaracijos dar nesate teikę, o norite jau dabar pasitikrinti savo galimybes pretenduoti į nuomos mokesčio lengvatas, raginame tai padaryti kuo skubiau. Deklaraciją reikėtų teikti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), nuvykus adresu  Ulonų g. 2, Vilniuje, arba telefonu 1882.