Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis. Pateikę kortelę kasoje gyventojai gauna tikslią informaciją apie savo nuomojamo savivaldybės ar socialinio būsto sąskaitą ir gali ją apmokėti pasirinktu būdu – grynaisiais ar banko kortele.
Pasitikrinti ir apmokėti būsto nuomos sąskaitą galima „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose. Paprastose „Maximos“ kasose ir „Perlo“ terminaluose kortelę paduokite kasininkei, o savitarnos kasose – perbraukite per kortelių skaitytuvą. Sąskaitą taip pat galima apmokėti ir „Perlas GO“ arba „Viena sąskaita“ programėlėse išmaniajame telefone.
„Perlo“ terminaluose galima apmokėti tiek nuomojamo būsto sumos, kiek norite. „Maximos“ kasose turite iškart apmokėti visą nurodytą sumą.
Tai reiškia, kad sąskaitos dar nepateiktos įmokų surinkinėjams. Turėtumėte sąskaitas matyti po einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos.
Jei norėtumėte gauti elektroninę sąskaitą, el. paštu info@vmb.lt atsiųskite laisvos formos prašymą, kuriame nurodykite savo el. pašto adresą, į kurį pageidautumėte gauti elektroninę sąskaitą. Užsisakyti elektroninę sąskaitą galite ir paskambinę telefonu +370 5 277 9090 arba 19118 (0,09 Eur su PVM už minutę).
Popierines sąskaitas dar gausite iki 2025 metų gegužės. Po šio termino gauti popierinės sąskaitos nebebus jokių galimybių.
Kviečiame nedelsiant kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kad galėtume rasti tinkamiausią sprendimą – rašykite prašymą dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo.
Sąskaitas už komunalines paslaugas apmoka buto nuomininkai.
Jei remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jis atliekamas bendrojo naudojimo patalpose pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaupiamąsias išlaidas taip pat apmoka įmonė. Jei gyventojas savarankiškai atlieka remontą arba remontą tenka atlikti dėl gyventojo padarytos žalos, išlaidas apmoka nuomininkas.
Plačiau: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/mokesciai-uz-busta/
Socialinio būsto išsipirkti negalima. Galima privatizuoti tik savivaldybės būstą.
Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str. 2 dalimi;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika;
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu.
Išsinuomoti socialinį būstą gali Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Norėdami išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį, turite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad nuomininkas negyvena būste (būsto patikrinimo aktai, pažymos, teismo sprendimai ir kt.).
Plačiau: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/gyvenamosios-vietos-deklaravimas-buste/
Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį. Taip pat turėtų parašyti prašymą dėl patalpų grąžinimo ir, susitarę su įmonės specialistu, perduoti atlaisvintas patalpas bei raktus.
O jeigu mirusiojo šeimos nariai yra deklaruoti ir toliau gyvena nuomojamame būste, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – jie gali ir toliau gyventi būste. Tačiau tokiu atveju reikia kreiptis į įmonę dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Plačiau: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/pagrindinio-busto-nuomininko-keitimas/
Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.
Teisė į išsinuomotą būstą paliekama tik tam tikrais atvejais. Plačiau: https://www.vmb.lt/socialinio-busto-nuoma/pagrindinio-busto-nuomininko-keitimas/
Iškilus grėsmei žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir, priklausomai nuo aplinkybių, kvieskite policiją, greitąją ar ugniagesius.
Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Užregistruoti įvykusią avariją galima ir telefonu +370 800 10880. Likvidavus avariją, apie tai turite nedelsiant informuoti Vilniaus miesto klientų aptarnavimo centrą telefonu 19118. Sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuos vandens skaitiklį.
Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių. Jei Jums to padaryti nepavyksta, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją arba informuokite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per „BonoDomo“ išmaniąją programėlę arba telefonu +370 5 277 9090 ar el. paštu info@vmb.lt.
Jei sutriko elektros energijos tiekimas daugiabutyje, kreipkitės į daugiabučio elektros ūkio prižiūrėtoją – asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą, arba į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Taip pat apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. galite pranešti AB ESO https://www.eso.lt/web/apie-mus/susisiekite/4117, tel. +370 660 01 852 (klientų aptarnavimas), tel. 1852 (elektros tiekimo sutrikimai), tel. 1804 (dujų avarinė tarnyba) arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Pastebėję sutrikimų vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu. Dėl to rekomenduojama kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ telefonu +370 5 277 9090 arba el. paštu info@vmb.lt arba į asmenis, turinčius Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus atestatus, suteikiančius teisę vykdyti elektros įrenginių priežiūrą.
Paramą būstui įsigyti gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.
Įregistruoti santuoką galima kreipiantis tiesiogiai į metrikacijos skyrių arba prisijungus Registrų centro klientų savitarnoje.
Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE. Taip pat kompensacija negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir kuri negali viršyti 1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) dydžio šeimai.
Šis skaičiavimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį. Šiems asmenims nuomos kompensacija negali viršyti 0,5 VRP dydžio.
2024 m. pavyzdžiai, kai 1 VRP siekė 176 Eur:
1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur, t. y., 1 VRP.
2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis – 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis šiai šeimai bus 175 eurai per mėnesį.
Pareiškėjui nuomojamo buto adresu arba jo nurodytu el. paštu yra išsiunčiamas pranešimas, kuriuo patvirtinamas kompensacijos skyrimas / neskyrimas bei nurodoma skiriama kompensacijos suma ir laikotarpis, už kurį yra skirta kompensacija.
Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir yra pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.
Kompensacija skiriama nuo pateikto prašymo dienos bei skaičiuojama už atitinkamą išnuomotų dienų skaičių.
Taip. Būsto nuomos kompensaciją gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
- kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
- užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
- užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje*.
*leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 5-6 punktus nepatenka į LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo sritį, taigi, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nepriklauso.
Turėtumėte užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius BP-6 formoje nurodytas pajamas – pavyzdžiui, pažymas apie gautus vaiko pinigus, vienkartines išmokas ir t. t. Dėl tokių pažymų turėtumėte kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas.
Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnis.
Įstatymas draudžia parduoti socialinį būstą, išskyrus žemiau nurodytus atvejus:
- Už lengvatinę kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
- kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
- kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
- kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
- atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
- Už rinkos kainą būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:
- kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
- būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
- gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
- būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
- savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
- Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, arba el. paštu info@vmb.lt ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.
Nuomojamą būstą turi teisę išsipirkti / privatizuoti bet kuris asmuo, kuris yra įrašytas į būsto nuomos sutartį ir yra išgyvenęs būste ne trumpiau nei 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo.
Reikia pateikti Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (įrašytų į nuomos sutartį, kaip bute turinčių teisę gyventi) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Jeigu nuomos sutartyje nėra įrašyti bute turintys teisę gyventi asmenys, reikia pateikti bute deklaruotų asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) norės pretenduoti į 50 proc. nuomos mokesčio sumažinimą, Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (deklaracijos forma FR0001) už praėjusius kalendorinius metus, galės teikti kasmet, nes nuolaida galioja tik 1 metus.
Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinėmis arba rinkos kainomis. Daugiau informacijos galite rasti čia. Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. paštu info@vmb.lt arba adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pažymime, kad pasirašius gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį, nuompinigių likutis grąžinamas tik jeigu būstas perkamas rinkos kainomis, pateikiant prašymą anksčiau nurodytais adresais, dėl nuompinigių likučio grąžinimo.
Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu. Norėdami privatizuoti savo nuomojamą savivaldybės būstą, turėtumėte sumokėti pradinį įnašą (250 Eur) ir pateikti prašymą įsigyti būstą (platesnę informaciją rasite čia: https://www.vmb.lt/savivaldybes-busto-isigijimas/). Kai sumokėsite pradinį įnašą ir pateiksite įmonei prašymą su visais reikalingais dokumentais, įmonė organizuos jūsų nuomojamo savivaldybės būsto vertinimą.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nenumato galimybės taikyti išperkamosios nuomos sąlygas. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis:
- Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
- Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito davėjas, kuris tuo tikslu iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pateikia savivaldybės administracijai mokėjimo garantiją, savivaldybės administracija savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito davėjui užtikrinti kredito davėjui įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės administracija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas. Būsto pagerinimu gali būti pripažįstami tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja jo techninės savybės, konkretus būstas tampa iš esmės vertingesnis. Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui – tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama). Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y. sutartis dėl darbų atlikimo, sąskaitas-faktūras, pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus.
Negalią turintiems asmenims nuolaidos netaikomos, tačiau jie gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti, kur bus atsižvelgta į jų turimą negalią.
Pirkėjas turi sumokėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pradinį įnašą (250 Eur) už prašomą pirkti Savivaldybės turtą. Sąskaita apmokėjimui: LT90 7300 0100 0055 7932. Pradinis įnašas negrąžinamas ir naudojamas Vykdytojo išlaidoms, susijusioms su Savivaldybės turto parengimu parduoti pagal Įstatymo 25 straipsnį. Pradinis įnašas papildomai pateikus prašymą grąžinamas tik tais atvejais, kai nėra teisinio pagrindo įsigyti prašomą parduoti turtą.
Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai). Teikiant prašymą įsigyti būstą, privalėsite pateikti bute nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notaro ar seniūno patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1046, nuo 2022 m. liepos 1 d. pasikeitė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos. Žiūrėti čia
Taip. Savivaldybės būstų (ne socialinių būstų) gyventojai gali pasinaudoti dviejų rūšių būsto nuomos mokesčio lengvatomis arba kreiptis dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo.
Plačiau: https://www.vmb.lt/paslaugos/savivaldybes-busto-nuoma/
Galima, jei jūsų pajamos ir turtas atitinka nustatytus dydžius.
Plačiau: https://www.vmb.lt/paslaugos/savivaldybes-busto-nuoma/
Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d. prie socialinio būsto fondo nėra priskiriami būstai su bendrojo naudojimo patalpomis.
Galite pateikti prašymą ir jis bus svarstomas.
Kaip pateikti prašymą?
- prisijungus prie SĮ „Vilniaus miesto būstas“ interneto svetainės vmb.ltsavitarnos ir užpildžius laisvos formos prašymą;
- atsiuntus prašymą elektroniniu paštu info@vmb.lt;
- apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3 Vilniuje ir pateikus prašymą;
- atsiuntus prašymą paštu adresu Naugarduko g. 98, LT-03160 Vilnius.
Kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas privalo gyventojai:
- gaunantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
- besinuomojantys socialinį būstą;
- besinuomojantys savivaldybės būstą, norintys gauti nuomos mokesčio lengvatą;
- pateikę prašymus išsinuomoti būstą ne eilės tvarka;
- laukiantys socialinio būsto Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būto nuomą, sąraše.
Jei gaunate būsto nuomos kompensaciją
Jeigu deklaracijoje yra nurodomos pajamos, kurios yra neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, reikia dar užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, įrodančius tų pajamų kilmę (dėl jų reikėtų kreiptis į įstaigas, iš kurių gavote šias išmokas). Sužinoti, ar jums reikia pildyti BP-6 formą, galite pasižiūrėję į FR0001 formą – jei skiltyje „Pajamų rūšies kodas“ prie skaičiaus 78 yra pažymėtas pildymo laukelis, tai reiškia, kad jums reikia užpildyti BP-6.
Taip pat, jeigu vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos pagal deklaruotas pajamas (be kompensacijos už buto nuomą) yra mažesnės nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, reikia dar papildomai užpildyti BP-8 formą bei pateikti dokumentus, įrodančius tų pajamų kilmę.
Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už praėjusius metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl kasmet nuo gegužės 1 d. laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu (t. y., jums bus skaičiuojamas ne socialinio būsto, o rinkos nuomos kainą atitinkantis nuomos mokestis, būsite išbrauktas iš socialinio būsto laukiančių asmenų eilės ir pan.).
Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį. Pateikus deklaraciją po gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma nuo deklaracijos pateikimo dienos VMI.
Reikia užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą:
- arba gyventojo (pildo asmuo be šeimos),
- arba šeimos (pildo tėvai su mažamečiais vaikais)
bei šios formos priedus, ir viską pateikti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iki gegužės 1 d.
Užpildyti formą FR0001 galima prisijungus prie EDS VMI sistemos arba gyvai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (prieš tai būtina iš anksto rezervuoti apsilankymo laiką).
Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikti galima:
- atsiuntus elektroniniu paštu info@vmb.lt;
- atsiuntus paštu adresu Naugarduko g. 98, LT-03160 Vilnius;
- apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3 Vilniuje.
