D.U.K.

Klausimai:

Kur reikia kreiptis norint išsinuomoti socialinį būstą ir kas turi teisę į socialinio būsto nuomą? Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti socialinį būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo? Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint prideklaruoti asmenį? Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį? Ką reikia daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui? Ar paliekama teisę į socialinio būsto nuomą laikinai išvykusiems gyventi kitur? Kuo vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant nustatomas socialinio būsto nuomos dydis?

Atsakymai:

Kur reikia kreiptis norint išsinuomoti socialinį būstą ir kas turi teisę į socialinio būsto nuomą?

Norint išsinuomoti socialinį būstą Jūs turite kreiptis į  SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7, Vilniuje, pateikiant prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą ir tam reikalingus dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 2015-01-01  įstatymu (toliau –Įstatymas), Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į sąrašus įrašytiems asmenims pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena.

2017-01-01 įsigaliojo Paramos būstui įstatymo  8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas. Naujoje Paramos būstui įstatymo redakcijoje įtvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti metinių pajamų apskaičiavimas, t. y. į asmenų ir šeimų vertinamas pajamas yra neįskaitomos tikslinės paskirties pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

Teisę į socialinio būsto nuomą ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka Įstatymo 9 straipsnio reikalavimus:

1)  duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;

2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių

- asmens be šeimos  grynosios metinės pajamos 3876 Eur ir turtas 9486 Eur;

- dviejų ir trijų asmenų šeimos  grynosios metinės pajamos 7752 Eur ir turtas 17136 Eur;

- keturių ir daugiau asmenų šeimos kiekvienam asmeniui neturi viršyti 2244 Eur ir turtas 7650 Eur (t. y. penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 11220 Eur, o turtas – 38250 Eur);

3) Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Socialinis būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką.

            

Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti nuomojamą būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo?

Savivaldybės būsto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 str. 6 d. ir 24 straipsnis.

Įstatymo 14 str. 6 d. nurodoma, kad socialinis būstas negali būti parduodamas, išskyrus Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą atvejį.

            Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi už kainą, kuri Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d., Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas šiais atvejais:

1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);

5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;

6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;

7) atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.

           Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys:

          1) kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);

3) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;

4) būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;

5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, Jūs turite kreiptis į  SĮ „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7, Vilniuje, ir pateikti prašymą dėl būsto privatizavimo bei tam reikalingus dokumentus.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint prideklaruoti asmenį?

Kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje, 13 kab. ir pateikti tokius dokumentus:

1. Prašymą dėl prideklaravimo;
2. Dokumentus patvirtinančius teisę gyventi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste;
3. Pažymas apie atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais ir butą administruojančia įmone;
4. Gyvenančių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
5. Socialiniame būste gyvenančių suaugusių asmenų notarinį sutikimą;
6. VĮ „Registrų centras“ pažymą apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą;
7. Santuokos liudijimo kopiją;
8. Vaiko gimimo liudijimo kopiją;
9. Ištuokos liudijimo kopiją;
10. Migracijos tarnybos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją (atskirais atvejais).

Atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pristatyti, norint išdeklaruoti negyvenantį bute asmenį?

Kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, adresu Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje, 13 kab. ir pateikti tokius dokumentus:

1. Prašymą dėl išdeklaravimo;
2. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Atsižvelgiant į situaciją gali būti pareikalauta ir kitų dokumentų.

Ką reikia daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui?

Lietuvos Respublikos CK 6.602 str. 2 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, likę gyventi šeimos nariai privalo pristatyti dokumentus į Vilniaus miesto savyvaldybę dėl pagrindinio buto nuomininko pakeitimo.

Ar paliekama teisė į socialinio būsto nuomą laikinai išvykusiems gyventi kitur?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.609 str. 3 d. (toliau – CK) numato, kad „kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos“. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiams šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokesti ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.). Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiams šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 str. 2 d. numatytais atvejais (išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, - visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems- visą tardymo ir teismo laiką). Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 3 d.), o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.).

Kuo vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant nustatomas socialinio būsto nuomos dydis?

Vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 906 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-413 patvirtino naują Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Žinotina informacija apie naująją apskaičiavimo tvarką.